Bendrai įgytas partnerių turtas

Jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto padalijimas: ką sako Civilinis kodeksas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas?

Vis dar dažnai susiduriama su klaidinga nuomone, jog turtas, įgytas bendro gyvenimo metu ir įregistruotas tik vieno asmens vardu, automatiškai laikomas tik to asmens nuosavybe. Toks požiūris neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nei formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Pagal LR CK 6.969–6.971 straipsnius, jungtinė veikla (partnerystė) gali susiklostyti ir nesudarius rašytinės sutarties – pakanka faktiško šalių veikimo bendrai, siekiant bendro tikslo ir prisidedant darbu, lėšomis ar kitu turtiniu indėliu. Turtas, įgytas tokios veiklos pagrindu, gali būti pripažintas bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės objektu (LR CK 4.72, 4.73 str.), nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas.

📌 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto:

lemiamą reikšmę turi ne formalus nuosavybės įregistravimas, o realus šalių tarpusavio santykių turinys, jų valia veikti bendrai ir faktinis indėlis siekiant bendro rezultato.

LAT praktikoje akcentuojama, jog teismas privalo vertinti:

• ar šalys turėjo bendrą tikslą įgyti turtą,

• ar kiekviena iš jų prisidėjo prie turto įsigijimo (finansiškai, darbu, organizacinėmis pastangomis),

• ar susiklostę santykiai atitinka jungtinės veiklos požymius, net jei santykiai nebuvo formalizuoti santuoka ar partneryste.

🔹 Tokiais atvejais asmuo turi teisę teisme reikalauti:
✔ pripažinti, kad turtas įgytas jungtinės veiklos pagrindu,
✔ nustatyti jam priklausančią turto dalį, arba
✔ priteisti piniginę kompensaciją, proporcingą jo indėliui.

⚠️ Svarbu: kiekvienas ginčas yra individualus, tačiau LAT suformuota praktika aiškiai patvirtina – teisė į turtą ar kompensaciją gali būti ginama net ir tuo atveju, kai turtas registruotas tik vieno asmens vardu.